Gimtadienio aš laukiu net tik dėl pačio skaniausio, kvapniausio ir didžiausio pasaulyje, mamos gaminto torto, bet ir dėl to, kad tą dieną jaučiuosi ypatingas žmogutis... Visi nori mane pabučiuoti, apkabinti, pasakyti milijonus gražiausių žodžių ... ir viskas tik man! Ne, neesu savanaudis.. tiesiog gera žinoti, kad metuose yra diena, kuri tave paverčia išskirtiniu...
Kad žinotumėt, kaip smagu po to žiūrėti ir nagrinėti nuotraukas... turiu visas nuo pirmo savo gimtadienio, o gražiausia kolekcija – vadinu „žvakutės ir norai“ :) Jose matau kiek paaugau, o su kiekvienais metais žvakučių vis daugėjo... bet man visai neliūdna, juk jei šias akimirkas būtų galima pakartoti, jos nebūtų tokios ypatingos...
Noriu už visus esamus ir būsimus mažylius, paprašyti mamų ir tėčių, nepamiršti, kad gimtadienis – mums labai svarbi šventė ir nesvarbu jei aš, žiūrėdamas į nuotraukas neprisiminsiu ką tada kalbėjau ar kokio ūgio buvau.. svarbiausia, kad turėsiu atsiminimus, man jie bus brangiausi pasaulyje, nes jie tik mano ir tik man, nuo brangiausių man žmonių...
