Saugau ir branginu daug įvairių nuotraukų, vienas gražiai slepiu albumuose, kitas laikau užrakintas dėžutėse... bet iš visų man gražiausios – foto sesijų nuotraukos:) Gal dėl to, kad foto sesija – nesvarbu ar savo noru, ar dovanota, tampa tikra švente. Norisi pasipuošti, sukurti kažką gražaus, o rezultatu su visais nuoširdžiai dalintis, dovanoti ir mėgautis..
Tokių nuotraukų nenoriu slėpti, nes jos tiesiog nepaprastos.. Viskas išbaigta, kiekvienas žvilgsnis, šypsena, judesys atrodo toks unikalus ir nepakartojamas, kad regis niekas kitas negalėtų to pastebėti, atskleisti tikrąjį mano veidą, tikras akis - nesumeluotas, bet nuoširdžias, slapčia pagautas...
Tokios nuotraukos puošia gražiausius mano namų kampelius! Žinoma, kad visi matytų ir žavėtųsi, bet ne kiek dėl kitų, kiek dėl savęs noriu matyti tuos įstabius meno kūrinėlius, dabinti juos gražiausiais rėmeliais ir niekada nenustoti stebėtis fotografo atrastu vis kitokiu – „aš“...
